SoleMio.lt
Saulės energija - daugiabučiams!

Saulės energija daugiabučiams: misija įmanoma?

Atsisiųskite studiją (4 Mb, PDF) >>

Teisiniai ir techniniai saulės energetikos įrenginių naudojimo gyvenamųjų namų bendrijose aspektai

Saulės jėgainių (PV, fotovoltinių jėgainių, nuo angl. photovoltaic) įrengimo ir naudojimo teisinė bazė šalyje yra sukurta ir pakankamai aiški. Pagrindiniai ją sudarantys dokumentai yra šie:

  • Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
  • Elektros energetikos įstatymas
  • Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės,
  • Energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo ir panaudojimo tvarkos aprašas,
  • Kiti Energetikos ministro patvirtinti įsakymai ir Energijos skirstymo operatoriaus AB „ESO“ norminiai dokumentai.

Tačiau kai susiduriama su saulės energetikos įrenginių panaudojimu gyvenamųjų namų bendrijose, atsiranda gana daug neaiškumų Taip yra todėl, kad teisės aktai nepakankamai aiškiai reglamentuoja šių aktų taikymą būtent bendrijų atveju.

Problema: bendra nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal LR Civilinį kodeksą galioja bendra taisyklė, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Ši nuostata nėra taikoma, jei pastato bendrųjų patalpų ar įrenginių naudojamas yra susijęs su įstatymų ir teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Šiais atvejais taikoma nuostata, kad sprendimas dėl bendrojo turto naudojimo priimamas pusės bendrijos narių balsais plius 1 balsas. Kadangi saulės jėgainės įrengimas nėra būtinas pastato eksploatavimui, leidimų įrengti saulės jėgaines išduodančios institucijos dažnai laikosi bendros Civilinio kodekso nuostatos, kad šiuo atveju reikalingas visų bendrijos narių sutikimas. Todėl teisės aktuose reikia aiškumo, kokio lygio bendrijos narių sutikimo reikia, norint ant pastato stogo ar sienų įrengti saulės jėgainę, kurios gaminama elektra būtų naudojama bendrijos narių reikmėms.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. bendrijos gali pasinaudoti LR įstatymų sudaryta lengvata ne tik įsirengti saulės jėgainę, bet ir pasinaudoti gaminantiems vartotojams teikiama lengvata, t.y. galimybe iš karto nesunaudotą energiją perduoti „pasaugojimui“ elektros tiekėjui, tiesa, jei jėgainės galia neviršija 100 kW. Šio „pasaugojimo“ esmė yra ta, kad gamintojas dalį saulės elektros, kuri nebuvo sunaudota iš karto, gali perduoti elektros tiekėjui, o po to, kai saulės elektra nėra gaminama arba jos nepakanka (nakties metu arba rudens-žiemos periodu), ją susigrąžinti. Tiesa, už šią paslaugą tenka sumokėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tinklo priežiūros mokestį, kuris su PVM siekia apie 4 eurocentus.

Problema: mažas poreikis savoms namo reikmėms. Sistema yra pakankamai aiški, kai bendrija saulės elektrą naudotų bendrosioms reikmėms: liftams, koridorių apšvietimui, vandens siurbliams ir panašiems bendriesiems įrenginiams. Tačiau racionaliai sutvarkytose bendrosiose patalpose ir įrenginiuose energijos poreikis nėra didelis (žr. PRIEDĄ 5 žemiau), o mažos galios saulės jėgainės nėra ekonomiškai patrauklios. Todėl būtų racionalu ant stogų ir, kai kuriais atvejais, sienų įrenginėti kuo didesnės galios saulės jėgaines ir jose gaminti elektrą ne tik bendrosioms reikmėms, bet ir individualiam bendrijos narių vartojimui.

Problema: nėra suminio individualių vartotojų sunaudojimo apskaitos prietaiso. Deja, šiuo atveju iškyla pakankamai daug spręstinų teisinių ir techninių klausimų. Šiuo metu kiekvienas bendrijos narys turi individualią sutartį su elektros energijos tiekėju. Dažniausiai pastate nėra (ir nebuvo reikalingi) bendros visam pastatui apskaitos įrenginių, kuriuose būtų apskaitoma suminis individualių vartotojų energijos suvartojimas. Todėl pirmiausia turi būti sudarytos teisinės ir techninės sąlygos saulės jėgainės elektrą patiekti į bendrą pastato įvadą ir jame įrengti elektros skaitiklius, apskaitančius atskirai bendrųjų įrenginių suvartojimą ir individualių vartotojų suminį suvartojimą. Spręstinas klausimas, kas tai turėtų įvykdyti ir už kieno lėšas tai turi būti padaryta.

Klausimą komplikuoja tai, kad artimiausiu metu energijos operatorius ESO, vykdydamas ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, turi atsisakyti elektros tiekimo funkcijos ir pasilikti tik elektros paskirstymo ir tinklo priežiūros funkciją. Tuo pačiu elektros tiekimo funkciją turi perduoti laisviesiems elektros tiekėjams. Šiuo atveju kiekvienas bendrijos narys gali laisvai pasirinkti elektros tiekėją, o suminės elektros apskaitos prietaiso įrengimas tampa labai problematiškas, kadangi kiekvienam elektros tiekėjui reikėtų įrengti atskirą apskaitą.

Problema: laisvė rinktis tiekėją sumažina PV patrauklumą. Galėtų būti įvesta teisinė norma, kad bendrijos daugumos sprendimu būtų pasirenkamas vienas laisvasis tiekėjas visiems bendrijos nariams, tuo pačiu suvaržant bendrijos narių teisę rinktis. Bet situaciją gali komplikuoti atvejai, kai bendrijos narys parduos savo butą ne bendrijos nariui, o šis norės ateiti su savo elektros tiekėju. Tuo atveju norint naudotis bendroje nuosavybėje esančios saulės jėgainės privalumais reikėtų dar labiau suvaržyti tiekėjo pasirinkimo laisvę. Tokie klausimai iššauks aštrias teisininkų, energetikų ir bendrijų narių diskusijas, Bet neabejotinai jie turėtų būti teisiškai aiškiai sureglamentuoti. 

Problema: elektros paskirstymo neaiškumas. Teisinio reguliavimo reikalautų ir saulės elektros paskirstymo individualiems vartotojams būdas, o taip pat kas tą paskirstymą turi atlikti, kai kiekvienas vartotojas turi individualią sutartį su elektros tiekėju. Paprasčiausias būdas būtų sugeneruotą saulės elektrą paskirstyti pagal suvartojimą. Tokio paskirstymo algoritmas būtų nesunkiai įgyvendinamas. Bet šiuo atveju gautųsi, kad daugiausia elektros naudojantis vartotojas gautų didžiausią suminę naudą, o tai vargu ar būtų priimtina mažiau elektros naudojančioms šeimoms. Sprendimą šiuo atveju palengvintų bendrijos susitarimas, kad jos narių investicijų į saulės jėgainę padengimas būtų proporcingas elektros suvartojimui. Toks susitarimas tikriausiai būtų labai nelengvas.

Problema: pasaugojimo mokesčio paskirstymo dilema. Situaciją komplikuotų ir saulės energijos gamybos specifika paros ciklo metu. Natūralu, kad saulės elektra gaminama dieną, šviesiu paros laiku. Jei ji ir vartojama dieną, o toks vartojimas labai pageidautinas, tai nesunaudotos energijos pasaugojimas, ir tuo pačiu, šio pasaugojimo kaštai mažėja. Bet kai taikoma suminė apskaita, pasaugojimo kaštus dalijant proporcingai elektros suvartojimui, gaunamas toks efektas: tiems, kurie elektrą naudoja dieną, šie kaštai tampa santykinai didesni, negu tiems, kuris naudoja elektrą vakare. Taigi, nors elektros naudojimas dieną turėtų būti labiau skatinamas, tiesmukiškas pasaugojimo kaštų paskirstymas dieninius vartotojus demotyvuotų.

Problema: vis dar ilgas atsipirkimo laikas. Labai svarbūs ir ekonominiais saulės elektros panaudojimo bendrijų pastatuose aspektai. Nors saulės energetikos įrenginių kainuos nuolat mažėja, bet šiuo laiku neįmanoma įrengti mažos jėgainės už kainą, mažesnę už 1000 Eur/kW. Jei elektra kainuoja vidutiniškai 14 eurocentų už kWh (su PVM), tai saulės jėgainės atsipirkimo laikas nebus mažesnis, negu 14 metų. Toks atsipirkimo terminas daugeliui vartotojų tikrai nebus priimtinas. Tam, kad šis terminas būtų patrauklesnis, jis neturi viršyti 8 metų. Tuo atveju saulės jėgainių įrengimui būtina parama investicijoms, ir ji turėtų būti ne mažesnė, kaip 30 %. Šios investicijos turėtų būti įtrauktos į daugiabučių pastatų renovavimo programą. Yra siūlymų bendrijų gaminantiems vartotojams, pasitelkiant užsienio pavyzdžius, vietoje tiesioginės paramos taikyti įvairias lengvatines lizingavimo ar kreditavimo programas. Šios programos yra tikrai veiksmingos, bet tik tose šalyse, kur mažmeninė elektros kaina buitiniams vartotojams yra žymiai aukštesnė, negu Lietuvoje, ir tuo pačiu veikia žymiai besiskiriančios gaminančių vartotojų veiklos ekonominės sąlygos.

Sprendžiant apie saulės energijos panaudojimą negalima apsiriboti tik energetiniu aspektu. Bendrija, ant savo pastato įsirengusi, pvz., 60 KW galios jėgainę, per metus CO2 išmetimus sumažintų 30 t. Tu pačiu gyvenamųjų namų bendrijos ženkliai prisidėtų, vykdant šalies įsipareigojimus klimato kaitos srityje.

Reikia taip pat nepamiršti, kad net ir tuo atveju, jei bendrija tipinei 60 kW jėgainei gautų 30 % paramą, bendrijos nariai vis tiek turėtų prisidėti 42 tūkst eurų savo lėšomis. Tai būtų piliečių finansinis indėlis į vietinės elektros energijos generacijos plėtrą, kuri numatyta Lietuvos energetinio saugumo strategijoje. Tinkamai paskatinus tokią plėtrą valstybė savo energetiniam saugumui didinti sutaupytų dešimtis milijonų eurų.

Kadangi beveik visi saulės energetikai reikalingi įrenginiai gaminami Lietuvoje, tai ženkli saulės jėgainių statybos plėtra sukurtų šimtus darbo vietų gamybos įmonėse, projektuotojų, montuotojų ir eksploatuotojų bendrovėse, ir tai būtų ženklus bendrijų indėlis Lietuvos ūkio plėtrai.

Lietuvos gyvenamųjų namų bendrijų veikla, panaudojant saulės energetiką, būtų labai pažangus energetikos, ekonomikos ir aplinkosaugos veiksnys šalies pažangoje.

Ar turite jau dabar imtis statyti saulės jėgainę ant savo daugiabučio stogo? Peržiūrėkite žemiau pateiktus techninius bei finansinius pasiūlymus, ir nuspręskite savo bendruomenės susirinkime.

Problema: PV jėgainės nėra remiamos per renovacijos programas. Svarbu žinoti: kol kas, kol nėra atlikti pakeitimai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos apraše, nėra galimybių įtraukti elektros gamybos jėgaines į renovacijos projektus. Tiksliau, gyventojai gali nutarti statyti PV jėgainę savo jėgomis ir savo lėšomis, tačiau valstybės parama nebus tam skiriama. Pakeitimai turi būti padaryti Aplinkos ministro teikimu, LR Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą. LVOA stebės situaciją ir informuos apie svarbius pokyčius šioje svetainėje bei per viešas informacijos priemones.

PRIEDAS 1. Namo su plokščiu stogu fotovoltinės jėgainės įrengimo pasiūlymas ir techniniai parametrai

PRIEDAS 2. Namo su šlaitiniu stogu fotovoltinės jėgainės įrengimo pasiūlymas

PRIEDAS 3. Lizingo sąlygos (preliminarios)

PRIEDAS 5. Elektros energijos gamybos ir suvartojimo bendroms namo reikmėms statistika per 2017 m.